Dvasinės ir sielinės krikščionybės skirtumai (4 dalis) | Vilma Ditkevičius

Sieloj yra visokių neišgydytų traumų. Ten dar tiek yra tamsos, įvykių nuo tavo vaikystės, ir viskas saugiai užrakinta, paslėpta nuo visų ir nuo Dievo. Ir Dievas maloningas, po truputį savo šviesa nori užeiti į visus tavo sielos kambarius. Dievas nori užeiti į visas vietas, ne tam, kad tave išgąsdintų ar pasmerktų. Jis mato tave kiaurai. Tu Jo niekuo nenustebinsi, Jis mato visas mintis, viską tavy. Jis nesibaisi, nesibjauri, Jis ne prieš tave, bet už tave. Jis ateina tik dėl vienos priežasties, kad išgydytų, išlaisvintų ir atstatytų. Ir ten, kur buvo mirtis ir tamsa, kad gyvenimas pradėtų tekėti iš dvasios į sielą.